Šiemet jungtis į pačių pilietiškiausių ir patriotiškiausių jaunų žmonių gretas

Tave kviečia Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT),

jau septintus metus organizuojanti projektą "Misija Sibiras".

Visi, norintys dalyvauti 2012 metų projekto ekspedicijoje,

iki gegužės 2 d. kviečiami pildyti tinklalapyje www.misijasibiras.lt patalpintą projekto dalyvio anketą.

Šiemet formuojama "Misija Sibiras'12" komanda vyks į lietuvių tremties ir kalinimo vietas Rusijos Federacijoje, Chakasijos srityje. Planuojama, kad 11-oji projekto ekspedicija Sibire lankysis pusę mėnesio - nuo liepos 20 iki rugpjūčio 3 dienos. Sibire jaunimas tvarkys tautiečių kapines, susitiks su lankomose vietose gyvenančiais lietuviais, susipažins su vietos žmonėmis, jų papročiais ir kultūra, įamžins svarbiausias ekspedicijos akimirkas. Grįžęs iš ekspedicijos jaunimas dalinsis savo patirtimi ir žiniomis su Lietuvoje bei užsienyje gyvenančiais lietuviais, rengs projekto pristatymus, fotografijų parodas, taip skatindamas savo bendraamžius būti pilietiškais.

Paspaudę šias nuorodas pamatysite projekto dalyvių atrankai skirtus vaizdo įrašus:

http://youtu.be/PXa71vI22dc

http://youtu.be/QhsH2L-k05c

Daugiau informacijos:

http://www.lijot.lt/NewsList.aspx?CategoryID=1&NLNewsID=4925

SU ARTĖJANČIOMIS ŠV. VELYKOMIS!

Sveikina Telšių vyskupijos Caritas

direktorius kun. Saulius Damašius

2012 m. balandis

Startuoja pirmoji Lietuvoje internetinė savanorystės sistema

 nuo 2012-03-19

Šiuolaikinėje visuomenėje savanorystė yra labai svarbi veikla, galinti ir turinti papildyti socialines paslaugas, gerinant piliečių gyvenimo kokybę. Maltos ordino pagalbos tarnybos inicijuotas projektas „Savanorių pasaulis“ susideda iš kelių pagrindinių veiklų ir yra orientuotas į ilgalaikius tikslus. Kuriama socialinės savanorystės sistema, taikant visas įmanomas šiuolaikines priemones: naujų paslaugų ir technologijų panaudojimas, savanorių paieškos sistema ir mokymai, socialinių paslaugų teikimas, bendradarbiavimas su įvairiomis organizacijomis. Pagrindiniai projekto tikslai bei siekiai atitinka Europos skatinamas savanorystės veiklas.

Šis projektas vykdomas Maltos ordino pagalbos tarnybos ir partneriais: Socializacijos ir darbinio mokymo centru, Respublikine Kauno ligonine ir Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos "Caritu". Skatindami savanorystės idėjų plėtrą, visuomenės atvirumą ir bendradarbiavimą tarp nevyriausybinių, valstybės ir verslo organizacijų, projekto partneriai aktyviai prisideda prie praėjusiais metais Lietuvoje pradėtų įgyvendinti Europos Sąjungos savanorystės programų, kurias finansuoja Europos Komisija.

Projekto prioritetai:

• savanoriškos veiklos tobulinimas,
• sąlygų savanorystei gerinimas,
• organizacijų, įtraukiančių savanorius, gebėjimų stiprinimas. 

Projekto tikslas: Siekiant pagerinti savanoriškos veiklos paslaugas Lietuvoje, sukurti daugiafunkcinę savanorystės sistemą – naujovišką interneto ryšio formą, kuri užtikrins aktyvų savanorių dalyvavimą socialinės paramos projektuose ir, sujungdama įvairaus lygio socialines institucijas, dabartinius ir būsimus savanorius su žmonėmis, kuriems reikia pagalbos, padės plėsti nemokamas socialinės paramos paslaugas Lietuvos piliečiams.

Projekto įgyvendinimas:

•  Sukurti savanorystės sistemą (VSAS) – novatorišką interneto ryšio formą, padedančią skatinti savanorystę ir bendradarbiauti.
• Organizuoti sistemos eksploatavimo bandymus ir prižiūrėti modelio panaudojimą visuose šalies regionuose.
• Užtikrinti nepriklausomą ir ilgalaikį sistemos, įtraukiančios mokymus, veikimą.
• Organizuoti visuomenės informavimo ir savanoriškos veiklos skatinimo kampanijas.

Išsamesnė informacija apie projektą www.maltieciai.lt/savanoriupasaulis

SENJORŲ KLUBAS

Lietuvoje kartais susiduriama su nuomone, jog pagyvenęs žmogus teturi tik išgyvenimo poreikius. Maltos ordinas laikosi nuostatos, kad tiek jauno, tiek seno žmogaus poreikiai yra tokie patys ir visiems reikia skirti vienodai dėmesio. Maltiečiai lanko ir prižiūri senolius namuose, o tuos, kas turi galimybę ir noro, ragina burtis į senjorų klubus, kur su bendraamžiais ir bendraminčiais galima vystyti savo gebėjimus, atskleisti talentus, padėti blogiau gyvenantiems ir paprasčiausiai – maloniai ir įdomiai leisti laisvalaikį.

Klaipėdiečiai senjorai į klubą renkasi kartą per savaitę, trečiadienį arba ketvirtadienį, kaskart apie 12 žmonių. Planuojama priimti ir naujus narius, kad būtų iki 20 žmonių. Labai džiaugiasi jie šia idėja – pagyvenę žmonės turi užsiėmimo, kiekvienam susitikimui ieško temų, medžiagos. Labai atsakingai ruošiasi kiekvienam teminiam susitikimui. Svajoja apie trumpas išvykas, kurias galbūt pavyks suorganizuoti. Planuoja drauge su savanoriais rengti ekskursijas, rekolekcijas.

  LIETUVOS CARITAS BENDRUOMENĖ KVIEČIA VISUS  Į BENDRĄ MALDĄ

Dieve, Tu palaimintojo vyskupo Jurgio širdį uždegei karšta Kristaus ir Jo  Bažnyčios meile; meldžiame suteikti ir mums malonę, kad jo pavyzdžio skatinami ir užtarimo remiami, ištikimai sektume Kristumi ir savo gyvenimą aukotume Jo mistinio Kūno – Bažnyčios ugdymui.

Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

DIEVO PALAIMOS IR ŠV. MERGELĖS MARIJOS GLOBOS

TAIP PAT GAVĖNIOS METU TELŠIŲ VYSKUPIJOS CARITAS BENDRUOMENĖ RAGINA MELSTIS GAILESTINGUMO VAINIKĖLĮ UŽ CARITAS VEIKLĄ

         Vaikystėje iš bado varlėmis mitusi, o šiandien iš savo skurdžios pensijos pati benamius ir vargdienius šelpianti moteriškė, sulaukia bendruomenės bei visuomenės pasipiktinimo bei patyčių. Pati vos sudurdama galą su galu, turėdama sunkiai sergantį sūnų ir svetimą neįgalų žmogų prižiūrėdama ji dar sugeba sušelpti benamius – nuprausia ir pavalgydina.

          Dviejų kambarių bute neįgalų žmogų prižiūrinti Birutė (moters vardas pakeistas) skundėsi, jog žiemą per šalčius vieno kambario grindys tiek įšąla, kad kambaryje temperatūra nukrenta iki 11 laipsnių šilumos.

“Po grindimis – tunelis tarp dviejų namų. Svajoju, kad kada nors pavyktų apšiltinti grindis. Aš tai iškęsiu, tačiau namuose yra ligonis, jis sušąla, turiu į ligoninę guldyti“, - su baime artėjančius šalčius pasitinka Birutė, bet šiukštu nesiskundžia ir nieko nekaltina.

          Kūdikį išmetė į krūmus

Moteris guodžiasi, kad gyvenimas ir šį kartą jai pasiūlys kokią nors išeitį. “Kai būdavo labai sunku, galvodavau, jog jau dabar tikrai nebeištversiu, tačiau išsikapstydavau”, - kalbėjo moteris. Į Klaipėdą moteris atkako prieš 15 metų. Gimusi ir augusi Vilkaviškio rajone, moteris sau ašaromis akyse prisiminė savo vaikystę.

“Mane mama vos gimusią išmetė į krūmus. Nuo tada žmonės visą gyvenimą mane išmeta  kaip šunį. Pamėlusią ir vos kvėpuojančią mane surado močiutė. Kurį laiką pas ją augau, kol buvo gyvas senelis, o jam mirus mane atidavė į internatą”, - pasakojo Birutė.

Vasaromis iš internato į tėviškę grįžtančios mergaitės niekas neprižiūrėjo ir neaugino. “Kai pasiligojo močiutė, teko pas gamines prašinėti duonos. Kol būdavo darbo – runkelių laukus ar daržus ravėti – valgyti dar duodavo, tačiau pasibaigus darbams, gaudavau į kailį, jei pasibelsdavau į giminaičių duris”, - pasakojo pašnekovė.

Gaudė ir kepė varles

Birutė prisipažino, jog su kitu našlaičiu yra rinkusi varles ir jas kepdavusi ant laužo, kad pramistų. “Patekusi Kaune į ligoninę, stengiausi joje išbūti kuo ilgiau, juk neturėjau kur sugrįžti. Tačiau kai baigėsi gydymo laikotarpis, teko pėsčiomis pareiti į Vilkaviškį. Moteris prisiminė, kad našlaičio dalią patyręs jos vaikystės bičiulis neištvėrė bado ir vargo. Vaikiną žmonės rado pasikorusį.

Motina parodė į duris

Sulaukusi pilnametystės ir užvėrusi internato duris, Birutė dar pamėgino pasibelsti į  tėvų namus. “Tačiau į darbą prieš veidrodį besiruošianti mama paprašė, kad netrukdyčiau, nes ji skuba. Nesmerkiu savo tėvų, jiems jau atleidau, nors ilgai negalėjau suprasti, kaip galima nemylėti savo vaiko”, - tikino moteris.

Naktimis ieškojo lupenų

Susilaukusi sūnaus, Birutė vertėsi per mėnesį gaudama 12 rublių atlyginimą. Vyras paliko su dviem vaikais, antras vyras prasigėrė, o aš užauginau tris savo ir du jo vaikus”, - pasakojo moteris. Prisimindama jausmą, kai penkiems vaikams padalijusi kepalą duonos ji daugiau nieko negalėdavusi padėti ant stalo, Birutė pravirksta. “Buvo laikai, kai naktimis kiemuose ieškodavau bulvių lupenų, kad pavalgytume. Buvusio skurdo ji tikino nesigėdijanti. Krestelėjusi žilą galvą Birutė nusišypso: “Nėra man jau taip blogai. Užauginau vaikus, padėjau ne vienam varguoliui”.

Padeda dviejų dukrų motinai

Vasarą  į moters buto duris pasibeldė dar viena bedalė. Su dviem dukromis nuo agresyvaus vyro pabėgusi moteris ant Birutės namų slenksčio pasirodė taip, kaip stovi – be jokių daiktų, tik už rankų laikydama dvi dukreles. “Psichikos negalią turinti viena dukrų galėjo patirti tėvo seksualinę prievartą. Moteris čia bėgo iš Šiaurės Lietuvos dalies, kad tik tėvas jų nesurastų”, - pasakojo Birutė. Ji padėjo šiai jaunai mamai susirasti butą ir įsikurti. Birutė prisipažįsta, jog ne kartą atsidūrusi visiškoje aklavietėje ji nė sykio nėra pagalvojusi apie pasitraukimą iš gyvenimo. “Gal todėl, kad mano gyvenimas buvo sunkus, aš ramiai negaliu praeiti pro varguolį. Kitiems tai atgrasu, o man širdį skauda. Ne vienas benamis yra nustebęs – tarp jų galima sutikti ir labai šviesių žmonių”, - kalbėjo moteris.

Pagarbiai Caritas vedėja

Rasa Senkienė

 “MANO KELIAS IR ATRADIMAI SAVANORYSTĖJE”

SAVANORIŲ LIŪDIJIMAI

• Esu 28 metų. Ilgą laiką, degiau noru daryti gera ir padėti žmonėms, pasidalinti ir išlieti jiems to, ko buvau prisipildžiusi viduje, todėl prašiau Dievo, kad nurodytų man kryptį. Taip prasidėjo mano veikla Carito organizacijoje. Savanorystė šioje organizacijoje man tapo ne tik davimo aktu. Čia aš suvokiau save einant gilesniu Dievo ir savęs pačios pažinimo keliu. Dievas trokšta mūsų širdies meilės, laisvai pasirinktos meilės, o nuoširdžiai mylėti tą, kurio nepažįstame, yra be galo sunku. Veikla Carite ir pagalba žmonėms man tapo Kristaus artumo ieškojimu ir pažinimu. Nes jį tikrai randame ten, kur kančia, prislėgimas, vargas ir stokojimas. Mes, savanoriai, esame švyturiai, žibintai, per kuriuos skleidžiasi Dievo šviesa, reiškiasi Jo begalinė meilė žmonėms ir pasauliui. Esame Jo rankos, Jo kojos ir burnos, tad mūsų pareiga yra leisti ir netrukdyti šiai šviesai skleistis ir nešti ją pasauliui. Kaip žmogus turiu suvokti, jog nesvarbu, koks mažas, menkas aš bebūčiau, pasidavęs Jo veikimui, tampu Jo begalybės ir meilės apsireiškimo įrankiu. Noriu būti tuo įrankiu, noriu nešti ir rodyti žmonėms Jo meilę, kad nebeliktų niekam galimybės teigti, kad Dievo niekas niekada nėra matęs.  Nuojauta kužda, kad Savo akivaizdoje Jis paklaus, ne kuo aš tikėjau ar kokius darbus atsinešiau, bet... kaip aš mylėjau. Savanororiauju dėl to, kad mokinčiausi mylėti žmones Dievo meile ir ją pažinčiau.  Tam, kad kuo daugiau Jo vaikų patirtų, kaip Dievas juos myli. Dievas yra Meilė. Pažindami Jo meilę, einame Jo paties pažinimo keliu. Noras daryti gera - Dievo dovana, turime šia dovaną naudoti ir ja dalintis. Apakinti pasaulį Jo akinančia šviesa.

                                                                                                                       (Eglė)

• Man 50 metų. Jau ketvirti metai esu Carito savanorė.  Carite aš naujai atradau save. Patyriau tarnystės džiaugsmą, susiradau naujų draugų. Sutinku įdomių žmonių (vienuolių, misionierių). Svajoju, kad į savanorišką veiklą įsilietų daugiau žmonių, kurie naujai atrastų save.     

                                                                                                           (Virginija) 

• Esu 25 architektė. Į Caritas savanorių gretas įstoti paskatino socialinės atsakomybės jausmas ir noras dalį savęs (laiko, energijos ir pastangų) atiduoti tiems, kam to labiausiai reikia. Tapti savanoriu Lietuvoje  vis dar yra labai nepopuliarus reiškinys tarp jaunų dirbančių žmonių, klaidingai manant, jog užsiimant savanoryste reiškia visiškai atsisakyti savęs: paaukoti visą savo laiką ir jėgas. Priešingai rodo Vakarų Europos pavyzdys, kur savanorystė suprantama kaip natūrali pilietinio sąmoningumo forma ir ten daugiau nei trečdalis visų darbingo amžiaus žmonių vienaip ar kitaip užsiima savanoriška veikla. Kad ir kokia būtų aplinkinių nuomonė, džiaugiuosi įstojusi į savanorių gretas, juk būtent mes, o ne kas kitas, formuojame visuomenę, kurioje gyvename mes ir gyvens mūsų vaikai. Pasidalinti gerumu su kitais yra neapsakomas ir žodžiais neapibrėžiamas jausmas. Juk kartais, regis, reikia tiek nedaug, kad galbūt kažkur kažkam pakeistum visą gyvenimą.

                                                                                                              (Viktorija)

• Man 22 metų. Atvykus studijuoti į Klaipėdą, ieškojau sau papildomos veiklos. Pažįstamas kunigas persiuntė kvietimą dalyvauti rekolekcijose. Tada dar nelabai įsivaizdavau kas tai yra, tačiau susidomėjau ir nusiunčiau savo anketą. Dalyvavimas rekolekcijose, malda ir pažintis su Carito vadėja atvedė mane į savanorystę. Man tai didelė gyvenimo patirtis!
  

                                                                                      (Inga)

PADĖKOS ŠVENTĖ CARITO SAVANORIAMS 

Sausio 12 dieną Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos Carite vyko padėkos šventė, kuri buvo skirta šioje organizacijoje dirbantiems savanoriams. Šventės dalyvius pasveikino ir jiems už uolų ir nuoširdų darbą padėkojo Caritas direktorius kun. Vilius Viktoravičius. Poezijos bei prozos eiles skaitė aktorė Nijolė Sabulytė. Taip pat savanorius sveikino ir muzikinius sveikinimus jiems dovanojo Eduardo Balsio menų gimnazijos ugdytiniai. Savanorius globojo angelai sargai. Viena įdomiausių šventės akimirkų buvo savanorių liudijimai, kai jie dalinosi savo įspūdžiais kaip ir kokiu laiku jie atėjo svanoriauti. Visus kalbėjusius vienijo tai, kad apie savo tarnystę jie pasakojo su meile ir atsidavimu. Caritas vedėja dėkodama jiems už šią meilės artimui tarnystę, pažymėjo kad jie yra tarsi angelai, esantys skirtingų išvaizdų, turintys skirtingas dovanas bei talentus, atliekantys skirtingas užduotis, tačiau juos vienija viena. Jie yra Caritas organizacijos savanoriai.

Ačiū brangieji Jums

DIEVO PALAIMOS IR ŠV. MERGELĖS MARIJOS GLOBOS

Pagarbiai, Rasa Senkienė

         Priekulės ir Gargždų socialinių paslaugų centruose buvo vykdomas Telšių vyskupijos projektas „Tave gali parduoti“ pravestos 6 prevencinės paskaitos Priekulės ir Gargždų socialinės rizikos šeimų mergaitėms bei Priekulės specialiosios internatinės mokyklos auklėtinėms. Paskaitas vedė Lietuvos Caritas projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“ socialinės darbuotojos Telšių vyskupijoje Renata Karaliūnaitė ir Lina Vėlavičiūtė. Prevencinių paskaitų metu mergaitėms buvo suteikta žinių apie prekybos žmonėmis problemą, jos formas, išnaudojimo būdus, papasakota kaip atpažinti įvairius verbavimo būdus bei kaip apsisaugoti nuo prekiautojų žmonėmis ir kur kreiptis pagalbos. Paskaitų metu buvo naudotos vaizdinės priemonės, kurios leido mergaitėms labiau suvokti prekybos žmonėmis problemos sudėtingumą bei išnaudojimo galimybes. Paskaitose dalyvavo KPLC Anoniminio konsultacinio kabineto socialinė darbuotoja  Liudmila Garbuzova ir mergaitėms papasakojo apie lytiškai plintančias infekcijas, užsikrėtimo būdus, apsisaugojimą nuo lytiškai plintančių infekcijų bei kokių priemonių imtis jei įtariama, jog užsikrėtė lytiškai plintančiomis infekcijomis. Klaipėdos AVPK Klaipėdos raj. PK VPS PP vyr. specialistė Diana Pipirienė paskaitos metu siekė sugriauti mitą, jog visi pareigūnai korumpuoti, kad negalima jais pasitikėti bei gauti  reikiamos pagalbos. Moteris akcentavo, jog ištikus bet kokiai bėdai galima kreiptis į policijos pareigūnus ir jie tikrai padės nelaimės atveju. Mergaitės noriai diskutavo joms rūpimais klausimais. Paskaitų metu buvo rodomi filmai „Parduotos vergauti moterys“, „Lilija amžinai“, kurie užtvirtino žinias, informaciją apie prekybos žmonėmis problemą.

Prevencinių paskaitų vedimą remia Klaipėdos rajono savivaldybė.

Gimimo laukime... apie Meilę ir neapykantą

Gruodis – tai ne tik naujų liturginių metų pradžia, bet ir artėjantis kalendorinių metų pabaigos laikas, paskatinantis žmogaus prigimčiai taip būdingą savo laikinumo apmąstymą. Žinoma, ir „Artuma“ adventą pasitinka šių svarstymų rimtyje. Tačiau, primenama numeryje, šiuo simboliniu metų laiku, laukdami ir ruošdami dvasią Kristaus Gimimo iškilmėms, nors ir suvokdami žemiškosios egzistencijos trumpumą ir trapumą, neturėtume pasiduoti liūdesiui. Juk svarbiausias gyvenimo įstatymas, pagal kurį būsime teisiami, – tai Meilės įstatymas. O kuriame meilės kelio etape esame mes? Gilintis galima kartu su gruodžio „Artuma“, adventas – tinkamiausias susimąstymui laikas.
Šio numerio svarstymų atraminės temos – Meilė ir neapykanta. Bet „Artuma“ nebūtų „Artuma“, jei nepateiktų savo skaitytojams etinių iššūkių. „Ar meilėje gali būti neapykantos?“, – klausia kun. Artūras Kazlauskas, kalbėdamas apie atleidimo išbandymus. „Myli ar nekenčia savo vaikų emigruojantys tėvai?“ – gilinasi į seneliams auginti paliktų vaikų gyvenimą Gedas Malinauskas. Kokia ateitis laukia Lietuvos šeimų? Konferencijos „Šeima – Bažnyčios ir valstybės pamatas“ komunikate primenama: „Meilė yra asmeninis įsipareigojimas ir visiškas, laisvas atsidavimas, apimantis ne vien laisvą asmens iniciatyvą, bet ir pareigos dimensiją, – jame meilės pasidalijimas su sutuoktiniu ir gyvybės perdavimas sudaro visumą. Tokia meile grįsta santuoka tampa asmens brandumo įrodymu, nes tik brandūs asmenys geba įsipareigoti ir kurti tvirtą šeimą, bendruomenę ir valstybę.“
Kun. Danielius Dikevičius aiškina meilės prasmes Biblijoje: mylėti – tai ne tik savo artimui nedaryti nieko bloga, tai reiškia ir aktyviai daryti jam gera! Ir daryti tai ne vadovaujantis savo žmogišku supratimu, bet sekti Kristumi, kurio Meilė kaip aš jus mylėjau visiškai ir tobulai pranoksta meilę kaip save patį. Apie Jėzaus pavyzdį ir įsteigtąjį Meilės įsakymą kaip akibrokštą primena ir Tomo Vilucko tekstas: Senojo Testamento originalo tekste žodis „artimas“ reiškė judėją, giminaitį ar kaimyną, tad ši taisyklė nebuvo taikoma pagonims (šių buvo galima ir nekęsti). Tačiau, pasirodo, Meilės ir neapykantos opozicijoje (neapykantą juk šiek tiek gebame atpažinti…) įsiterpia visiškai netikėtas rakursas, skatinantis naujai žvelgti į savo gyvenimą, savo elgesį: pasak pal. Jono Pauliaus II, Meilės priešybė yra ne neapykanta, bet vartojimas. Jam antrina ir Simonas Bendžius, primenantis, jog Meilė – ne koks produktas, bet kelionė.
„Artumos“ skaitytojams jau gerai pažįstamas Christopheris Westas tęsia Jono Pauliaus II Kūno teologijos aiškinimą. Šio numerio akiratyje – fizinio intymumo riba, leistina draugaujant ir susižadėjus. Pasak jo, be Kristaus visada liksime įstrigę egoistiniuose polinkiuose, įprotyje kitus vartoti ir iš nežinojimo toliau būsime linkę tai klaidingai vadinti „meile“. Na, o santūraus ir tyro elgesio santuokoje pavyzdžių toli ieškoti nereikia: meilaus sutarimo galime pasimokyti iš Stasio Šalkauskio ir jo žmonos Julijos gyvenimo.
„Mylėk! O kita bus pridėta“, – savo straipsnyje sako Dalia Lukėnienė, tikinti, jog tvirtai tikintieji ir mylintieji ir žemėje ras…Dievo karalystę! Kitaip tariant, Meilė – visada vaisinga; apie tai primena ir kun. Kęstučio K. Briliaus tekstas šeimoms. Tradiciškai psichologė Zita Vasiliauskaitė negaili gyvenimiškų patarimų: kaip neapykantą atpažinti ir kaip nuo jos apsisaugoti, o svarbiausia – išvengti neapykantos sau, nepasitenkinimą kai kuriomis savo savybėmis išnaudojant kaip stimulą jas pakeisti patrauklesnėmis. Praktiniais patarimais ir toliau skaitytojus gelbsti gydytojas Petras, šįkart apie fizines kliūtis meilei. Moterys dalijasi mintimis apie kūdikio gimimą; Paul Lemoine – savo patirtimi auklėjant vaikus pasitikėjimu ir drąsinimu.
Mūsų Dievas yra Tėvo, Sūnaus ir Dvasios bendrystė, tad žmogui, sukurtam pagal Jo paveikslą ir panašumą, labiausiai dera bendrauti. O ar gali būti įstabesnis laikas bendrauti nei šv. Kalėdos? Tad bendraukime ir džiaukimės, laikui atėjus. Lai gimsta ir auga Dievo Karalystė mumyse! Įrodykime savo meilę Dievui mylėdami žmones!

Rūta Lazauskaitė

Konferencija

„Bendradarbiavimo ir mokymų svarba kovoje su smurtu artimoje aplinkoje“ 

Gruodžio 2 d. Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos Carito darbuotojos iš projekto „Psichosocialinės pagalbos teikimas smurto aukoms“ Renata Karaliūnaitė ir Lina Vėlavičiūtė dalyvavo tarptautinėje konferencijoje „Bendradarbiavimo ir mokymų svarba kovoje su smurtu artimoje aplinkoje“. Renginys vyko Kaune, viešbutyje Best Western Hotel „Santaka viešbutis“. Konferenciją organizavo Socialinių inovacijų fondas pagal EK Grundtvig projektą „Bendradarbiavimo ir mokymų svarbos kovoje su smurtu šeimoje suvokimo skatinimas“.

Konferencijoje dalyvavo projekto partneriai iš Austrijos, Italijos, Lenkijos, Lietuvos, Maltos, Portugalijos, Vokietijos, savo patirtimi pasidalino svečias iš Olandijos, Amersfort miesto kovos su smurtu šeimoje policijos padalinio vadovas bei atstovės iš Asociacijos „Moterys prieš smurtą“ (AMCV), veikiančios Lisabonoje, Portugalijoje. 

Renginio metu bus pristatytas projekto metu sukurtas E-mokymosi kursas, skirtas asmenų, dirbančių smurto artimoje aplinkoje prevencijos srityje ar savo darbe susiduriančių su smurto artimoje aplinkoje aukomis, kompetencijų ugdymui. Šiuo mokymo kursu taip pat siekiama paskatinti smurto prevencijos srityje dirbančių suinteresuotų asmenų bei organizacijų bendradarbiavimą, pasikeitimą patirtimi bei gerosios praktikos pavyzdžiais, taip apsaugant smurto auką bei užtikrinant jai savalaikę bei kokybišką pagalbą.

Projektą "Psichosocialinės pagalbos teikimas smurto aukoms" remia LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija.