Žmonių brolybės diena Žemaičių Kalvarijos atlaiduose

Šiemet kartu su karitiečiais iš visos vyskupijos į atlaidus atvyko ir Šiaulių vyskupijos Carito bei Lietuvos Maltos ordino savanoriai. Kartu dėkojome Dievui, džiaugėmės bendryste, dalijomės patirtimis ir buvimu vieni su kitais.

Šv.Mišias aukojo Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, o Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius sveikino Carito,Maltos ordino savanorius ir piligrimus.

Sveikindamas į kasdien vis labiau įšylančią Baziliką suplaukusius piligrimus, Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius atkreipė dėmesį, jog geri darbai dažniausiai yra nematomi, tačiau į Atlaidus gausiai susirinkę ir juos papuošę gerumo kūrėjai su savo organizacijų uniformomis bei atributika sudarė galimybę pastebėti, kiek daug žmonių yra pasišventę tam, kad pasaulis taptų broliškesnis. Žemaičių ganytojas dėkojo kasdienybės piligrimams, pažymėdamas, jog dažnai daug lengviau kartą ar du nukeliauti į vieną ar kitą tolimą šventovę, nei būti vilties piligrimais, kurie, nešini paguoda bei geru žodžiu, keliauja kito žmogaus link. 

Homilijos metu Kauno arkivyskupas atkreipė dėmesį, kad šeima yra kur kas didesnis darinys nei vien tik kraujo ryšiais sujungti žmonės: tai esą ir tauta, ir visas pasaulis. „Mes esame kviečiami mąstyti apie kitus žmones ir pasaulį kaip apie šeimą, nes tokios mąstysenos rezultatas – pagarba, meilė ir pagalba kiekvienam sutiktajam“, – sakė Kauno metropolitas, komentavęs Evangelijos ištrauką apie dvylikametį Jėzų, pasilikusį Jeruzalėje ir tik po trijų dienų surastą šventykloje tarp Šventojo Rašto mokytojų, kurie su nuostaba jo klausėsi. Anot arkivyskupo K. Kėvalo, tik nuėję dienos kelią Jėzaus gimdytojai – Marija ir Juozapas – pasigedo mažamečio sūnaus. Šiais laikais esą tokios situacijos beveik neįmanoma įsivaizduoti – vaikas keliauja su piligrimų būriu, o jo tėvai tik vakare pradeda jo ieškoti, nes ilgą laiką manė jį esant keleivių būryje tarp giminių ir pažįstamų. „Jūs tik pagalvokite, kokioje saugioje ir patikimoje aplinkoje turėjo gyventi tuometiniai žydai, kad tėvams visą dieną net nekilo mintis ieškoti Jėzaus piligrimų minioje; jie natūraliai tikėjo, kad jis kažkur tarp giminių ir pažįstamų saugiai keliauja ir tikrai nepasimes. Mums tai yra žinia: žmonija gali ir turi gyventi su tokio lygio pasitikėjimo vienas kitu aplinka, – išryškino arkivyskupas, sukeldamas tikinčiųjų šypsenas senu anglų patarlės tekstu: „Vaikui užauginti reikia viso kaimo.“

Svečias prisiminė ir praktinį pasakojimą apie stalą kaip šeimos įvaizdį su keturiomis kojomis, iš kurių kiekviena turi savo reikšmę: pirmoji – kalbėtis tarpusavyje; antroji – atleisti; trečioji – tarnauti; ketvirtoji – melstis. Esą nuo šių keturių kojų gyvybiškai priklauso, ar šeima klibės, ar atvirkščiai – bus tvirta ir saugi aplinka visiems jos nariams. 

„Tos pačios lūpos, kurios kalba, gali ir burti, ir skaldyti. Mes, atvykę į šią Šventovę, turėtume prašyti Dievo atleidimo, jeigu iš mūsų lūpų byrėjo skaldantys žodžiai, ir prašyti Dievo Motinos Marijos švelnaus meilės meno pamokų, gebėjimo ieškoti Jėzaus kartu su šeima, kartu su bendruomene – Bažnyčia, Lietuva ir pasauliu, o suradus Jį – stengtis niekada nebepaleisti“, – baigė arkivyskupas, užtikrindamas, kad tavo širdies laimė tiesiogiai priklauso nuo tavo gebėjimo dovanoti meilę kitam.

Telšių vyskupijos Caritas vadovė Jūratė Damanskienė dėkoja:

„Nuoširdus ačiū už karitietišką bendrystę – tiek maldoje, tiek prie bendro stalo.

Ypač dėkoju administratorei Vaidai, Sedos Carito vadovei Laimutei, jauniesiems savanoriams, Telšių katedros Carito valgyklos savanorėms Ritai ir Virginijai, Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies Carito vadovei Angelei – už Jūsų triūsą ir dovanojamą laiką, kad mūsų šventė būtų graži, o ant stalo nieko netrūktų.

Labai ačiū muzikantams iš Mažeikių už gražias dainas ir nuotaikingą muziką.”

Tegu Viešpats laimina ir Mergelė Marija tegloboja visus tarnaujančius žmones!

Telšių vyskupijos kurijos ir Telšių vyskupijos Caritas  informacija