top of page
telsiucaritas

Caritas atskleidė auksinių pinigų konteinerių tikslą

Kokių tik versijų neprigalvojo garsūs ir mažiau žinomi žmonės, spėliodami, kas ir kodėl Lietuvos

miestuose pastatė auksinius konteinerius su užrašu „Pinigai“. Gigantiška taupyklė? Atvelykio

margutis-auksutis? Banko edukacija finansinio raštingumo dienai? Kėdainių savivaldybės rinkliava

įgriuvusiam tiltui taisyti? Po trijų dienų tylos Lietuvos Caritas atskleidė tikslą.

„Meti pinigus? Mesk teisingai“. Tokia socialinės Carito akcijos žinia ir kvietimas tikslingai elgtis su

pinigais. Kaip sako Lietuvos Carito generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė, rūšiuoti atliekas

pagaliau savaime suprantama. Tačiau sąmoningumo rūšiuoti lėšas dar labai trūksta.

Tai patvirtina ir Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys: net 70 proc. Lietuvos gyventojų,

galinčių skirti paramą, metai iš metų niekam nepaskiria 1,2 proc. nuo sumokėto gyventojų pajamų

mokesčio (GPM). Neišrūšiuoti pinigai grįžta į bendrą biudžetą, nesuteikę galimybės pamaitinti,

aprengti, aplankyti, išklausyti, suteikti pastogę tūkstančiams sudėtingose situacijose atsidūrusių

žmonių.

„Nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie kasmet Caritui skiria savo 1,2 proc. GPM. Tačiau itin didelė

dalis žmonių niekam nepaskiria gyventojų pajamų mokesčio dalies paramai. Svarstėme, kokios

galėtų būti paramos neskyrimo priežastys ir kaip šiuos žmones sudominti. Kas juos galėtų paskatinti

skirti paramą, kas atkreiptų jų dėmesį. Taip gimė auksinių pinigų konteinerių idėja. Skirti 1,2 proc.

GPM papildomai nekainuoja, o Caritui kiekvienas euras yra – aukso vertės“, – sako D. Bukeikaitė,

kviesdama niekada neskyrusius paramos šiemet būtinai tai padaryti. Užtruks tik kelias minutes, o

padarysite gerą darbą.

Lietuvos socialinių mokslų centro direktoriaus dr. Boguslavo Gruževskio teigimu, galimybė skirti

1,2 proc. GPM savo nuožiūra – tai demokratijos mokykla. „Mes dažnai kaltiname Vyriausybę, kad

neteisingai panaudoja pinigus. Tai čia yra priemonė padaryti tai teisingai”, – sako Vilniaus

universiteto profesorius.

Auksinius konteinerius su užrašu „Pinigai“ iš karto po Velykų į dešimt Lietuvos miestų – Vilnių,

Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Alytų, Marijampolę, Druskininkus, Trakus, Jonavą, Kėdainius –

išvežiojo projekto partnerio aplinkotvarkos bendrovės „Ecoservice“ transportas. Penktadienį

padabinti akcijos lipdukais, miestų aikštėse pinigų konteineriai bus iki gegužės 2 dienos, kai

baigiasi 1,2 proc. GPM paramos skyrimo laikas.

„Kasdienėje savo veikloje puikiai žinome, koks svarbus kiekvieno iš mūsų sąmoningumas ir

aktyvus prisidėjimas prie teigiamų pokyčių. Pagalba organizacijoms, kurių veikla nukreipta į

labiausiai pažeidžiamų mūsų visuomenės narių poreikių patenkinimą, yra mažiausia, ką kiekvienas

galime padaryti. Prisijungdami prie Lietuvos Carito iniciatyvos, skatiname gyventojus neišmesti

valstybės suteiktos galimybės paremti visuomenei svarbių organizacijų veiklą, joms skiriant dalį

Gyventojų pajamų mokesčio. Didžiuojuosi „Ecoservice“ komanda, kuri aktyviai prisidėjo prie šios

kampanijos, skirtos atkreipti visų mūsų dėmesį, kad padėti kitam yra labai paprasta“, – teigia

„Ecoservice“ generalinė direktorė Jurgita Nacevičienė.

Apie neišrūšiuotų pinigų mastus, švaistymą deklaruojant tvarumą ir galimybes kiekvienam prisidėti

prie vargo mažinimo, balandžio 17 d. „Ecoservico“ rūšiavimo bazėje Gariūnuose spaudos

konferencijoje kalbės Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius dr. B. Gruževskis bei Lietuvos

Carito vadovė D. Bukeikaitė. Įdomybes apie auksinius pinigų rūšiavimo konteinerius atskleis

kampanijos idėjos „Meti pinigus? Mesk teisingai” autorės, agentūros TRUTH. kūrybininkės Ana

Luisa Monse ir Dalija Kaukėnaitė.


Socialinę akciją balandžio 21-23 dienomis pratęs 34-ojo Carito gimtadienio vyksmai dešimtyje

Lietuvos miestų tema „Rūšiuok, bet ne žmones“. Geriausia dovana Caritui šia proga – jūsų 1,2 proc.

GPM. Vedlį, kaip lengvai paskirti paramą, rasite svetainėje caritas.lt.

Caritas yra pasaulinė, katalikiška organizacija, padedanti pagalbos reikalingiems žmonėms

nepaisant jų tautybės, amžiaus, tikėjimo, lyties ir kitų skirtumų.

Per 2022 metus Caritas padėjo apie 70 tūkst. žmonių, kurie stokojo maisto; 15732 vienišiems

žmonėms; 35714 karo pabėgėlių; 5861 sergančiam žmogui; 4235 vaikams.

Virš 4,5 tūkst. savanorių ir 285 darbuotojus telkiantis Caritas Lietuvoje sukūręs platų vaikų dienos

centrų ir pagalbos šeimai tinklą, atsiliepia į sergančių, vienišų, vyresnio amžiaus žmonių poreikius,

stokojančius aprūpina maistu, vaistais, drabužiais, kitais daiktais, padeda patiriantiems benamystę,

smurtą, priklausomybes. Caritas jaunimas mažina technologinę vyresnių žmonių atskirtį, o

migrantams, pabėgėliams, nuteistiesiems, darbo neturintiems asmenims padedama grįžti į

visuomenę.




2 views0 comments

Comentarios


bottom of page