top of page
  • telsiucaritas

Jaunieji karitiečiai

Visada nepaprastai džiugu dalintis geromis naujienomis. Mūsų parapijos Caritas jų visada turi.

Šįkart jomis dalinasi Aurelija Lipskė, „Caritas“ koordinatorė, sutikusi papasakoti apie naują

programą - „Jaunieji karitiečiai“.


Jaunimo „Caritas“ veiklose turėjome visada. Ir viena mūsų svajonių buvo dar labiau juos įtraukti į

bendruomenę, nuveikti dar daugiau. Norėjome, kad jaunimas būtų matomas savo darbais, svajojome apie

stiprią komandą, kuri veikia ir leidžia laisvalaikį kartu. Kur visi jos nariai per tarnystes žmonėms kartu

auga ir padedant specialistams stiprėja dvasiškai ir psichologiškai. Impulsu pradėti šią programą tapo vis

naujai ateinantys paaugliai, ieškantys, kaip prasmingai praleisti laisvą laiką. Atėjo laikas, kai reikėjo duoti

jiems daugiau bendros veiklos ir daugiau atsakomybių. Reikėjo sukurti jiems erdvę, kur jaunas žmogus

jaustųsi saugus, reikalingas, suprastas, laukiamas. Taip ir gimė „Jaunieji karitiečiai“ – jaunimo grupė, kuri

kviečia jaunus žmonės ne tik prasmingai, bet ir džiaugsmingai praleisti laiką tarp bendraamžių. Jaunimas

yra viena jautriausių visuomenės grupių. Šiame amžiaus tarpsnyje susiduriama su įvairiais pokyčiais,

ieškoma tapatumo. Šios paieškos susijusios su vidinėmis ir išorinėmis įtampomis, dažnai lydimomis

konfliktų. Jaunystės periodas pasižymi noru greitai suaugti, turėti tokias pačias teises ir galimybes kaip

suaugę žmonės, tačiau neskubėti prisiimti atsakomybės už „suaugusiųjų“ pasauliui priklausančius

įsipareigojimus ar savo elgesio pasekmes. Tai yra amžius, kada norisi eksperimentuoti, išbandyti savo ir

kitų ribas, patirti kuo daugiau įvairių išgyvenimų, dažnai „priklausančių“ suaugusiųjų pasauliui:

vartojimas to, kas uždrausta būnant vaiku, t. y. alkoholis, tabakas, kitos svaiginimosi priemonės, bėgimai

iš pamokų ir t.t. Noras maištauti ir tokiu būdu išsilaisvinti iš autoritetų, noras būti pripažintam, nuolat

matyti save dėmesio centre, tikėjimas savo jėgomis, kad galima versti kalnus, noras judėti į priekį ir save

realizuoti. O tuo pačiu metu – tylus neužtikrintumas, nepastovumas ir netvirtumas, nuolatinė įtampa su

vidine prieštara tarp noro ir galėjimo, tarp laisvės ir privalėjimo bei priklausomumo. Visa tai priklauso

jauno žmogaus pasauliui. Todėl norime sudaryti sąlygas paaugliams būti bendraamžių grupėje, kuri

patenkina natūralų jauno žmogaus poreikį. Tikime, kad bet koks jaunų žmonių, įtraukimas į visuomenės

gyvenimą įmanomas tik nesmerkiant ir nekritikuojant, o priimant juos tokius, kokie jie yra, neformaliai ir

atvirai su jais komunikuojant, nenaudojant išoriškai primestų elgesio taisyklių ir prievartos. Rezultatų

siekiame lygiavertišku įsitraukimu ir atsakomybe. Iš jaunimo norime aktyvus įtraukimo į visas veiklas,

nuo planavimo iki įgyvendinimo. Subūrėme jaunimo iniciatyvinę grupę, kuri ir padaro didžiuosius darbus

telkiant jaunimą, organizuojant ir įgyvendinant veiklas. „Jauniesiems karitiečiams“ ėmėsi vadovauti

Laura Barkauskaitė. Ji savanoriauja „Caritas“ pagal Jaunimo reikalų agentūros programą (pagal šią

programą, stojant į universitetą, suteikiamas papildomas 0,25 balo).


Laura, pasidalink savo įžvalgomis, ką jūs veikiate ir kur kviečiate jaunimą?


„Jaunieji karitiečiai“ kviečia jaunimą prisidėti savanoriaujant arbatgėryje bažnyčioje kiekvieną

sekmadienį po 12 val. Šv. Mišių, lankyti senjorus globos namuose, organizuoti užimtumo veiklas

pagyvenusiems asmenims senjorų klube, budėti „Caritas“. Jaunimui tikrai nėra būtina prisidėti prie

kiekvienos iš šių veiklų – mums svarbiausia, jog pats jaunimas jaustųsi gerai, nesijaustų verčiamas ką

nors daryti, tad jei nesinori prisidėti prie jokios tarnystės – nieko blogo tame nėra. Gal įkvėpimas

prisijungti ateis vėliau. Tačiau noriu paminėti, jog kiekviena savanorystė, tarnystė atneša augimą,

pažinimą, savirealizaciją, tad tikrai kviečiu jaunimą bent jau išbandyti save šiame kelyje. Taip pat tai -

puiki galimybė mokykloje užsidirbti taip reikalingų socialinių valandų. Tačiau, kaip ir minėjau pradžioje,

šio projekto tikslas ne tik savanoriauti, ne tik prasmingai, bet ir linksmai leisti laiką bendraamžių tarpe.

Šios programos esmė, kad ta susibūrusi grupelė būtų tai, kur tu jautiesi saugus, laukiamas, priimtas – jog

atrastum naujų draugų, pažintum save, galėtum išsikalbėti. Tad vienas pagrindinių dalykų, ką siūlome

jaunimui – susitikimai su psichologe jiems rūpimomis, aktualiomis temomis. Kaip jau pastebėjome,

jaunimas tikrai susiduria su įvairiomis problemomis, sunkumais, kurių patys negali išspręsti tad tikimės,

kad tai bent kiek palengvintų jų gyvenimą. Kitas dalykas, kurį siūlome – laiko praleidimas kartu. Tiesiog

paprastai susitikti, žaisti žaidimus, kalbėtis prie arbatos ar skanumynų. Tiesiog būti kartu. Susitikimai

nebūtinai turi būti bažnyčioje – galime išeiti pabūti kartu mieste, atsigerti kavos, nueiti kur nors

papramogauti ir t.t. – viskas priklauso nuo „Jaunųjų karitiečių“ noro ir pasiryžimo skirti laisvą laiką

prasmingoms veikloms. Tikrai nebūtina dalyvauti visose šiose veiklose, jei to nesinori. Nebūtina

dalyvauti kiekviename veiklos, kurią pasirinksite, susitikime. Galima ir praleisti, ir neateiti, jei nejaučiate

tam noro. Taip pat esame atviri jūsų idėjoms, jūsų veiklų pasiūlymams. Jei yra baisu, nedrąsu – visa tai

mes suprantame, bet tam čia ir esame. Nė vienas atėjęs, pažadame, neliks nuošalyje.



Dalinamės keleto „Jaunųjų karitiečių“ programos dalyvių mintimis apie tai, kodėl pasiriko

savanoriauti „Caritas“.


„Caritas" pasirinkti nebuvo sunku. Apie jo veiklą jau buvau šiek tiek susipažinusi. Paskaičius daugiau, koks didelis veiklų pasirinkimo spektras - seneliai, bendrystė, arbatgeris ir t.t. - kaip mat pritraukė. Ir tikrai džiaugiuosi pasirinkus "Caritas", nes atmosfera, kolektyvas - yra kažkas nerealaus. Laura

„Caritas“ pasirinkau dėl galimų gerų darbų, padėti seneliams, jiems parodyti kad jie rūpi, ir kad jie ne

vieni. Ir dėl to, kad galiu susirasti žmonių, kurie manęs nesmerkia ir neatstumia. Liepa

Savanorystę „Caritas“ pasirinkau dėl to, kad man labai patinka bendrauti, pažinti ir padėti žmonėms. Taip pat savanorystė „Caritas“ man parodė, ko aš iš tiesų norėčiau toliau siekti gyvenime. Ema

Kai ieškojau kur savanoriauti, žinojau, kad noriu skirti savo laiką vertingai veiklai, pagalbai kitiems

žmonėms. Kadangi buvau girdėjusi, jog „Caritas“ suteikia pagalbą vargstantiems, nepasiturintiems, tai

supratau, kad kaip tik ši vieta ir gali suteikti tą prasmingą savanorystę, kurios siekiau. Ernesta

Aš pasirinkau šį „Caritas“, nes jau kurį laiką gyvendama Klaipėdoje, norėjau išgydyti savo pačios

sužeistumą, padėdama kitiems. Esu labai empatiškas žmogus, kuris supranta, kaip svarbu bent pabūti su

žmogumi, kuriam sunku. O pati gražiausia padėka - jo šypsena tau. Justina

Apie „Caritas” sužinojau iš tikybos mokytojos, nusprendžiu išbandyti :). Jaučiuosi čia puikiai. Vytautas










10 views0 comments

Commentaires


bottom of page