Telšių vyskupijos Caritas piligrimystė: vargstančių globėjo šv. Pranciškaus Asyžiečio pėdomis

 Lietuvos Carito 100-mečio ir šv. Pranciškaus - vargstančių globėjo - 800 metų jubiliejaus proga Telšių vyskupijos Caritas darbuotojai ir koordinatoriai, lydimi  saleziečių vienuolio iš Filipinų kun. Ryan Oliver Bautista, vyko į piligriminę kelionę  šv. Pranciškaus Asyžiečio pėdomis. Caritas piligrimai lankėsi Asyžiuje, Subjako vienuolyne, Romoje bei Vatikane.Grįžę namo karitiečiai su džiaugsmu dalijosi išgyvenimais:

,,Tai buvo nuostabi, kupina įspūdžių, atradimų ir prasmingų patirčių savaitė. Keliavome daug, pamatėme dar daugiau, o svarbiausia – turėjome galimybę visa tai išgyventi kartu." ,,Tai kelionė , kai buvome vieni kitiems ir mokytojai, ir patarėjai, ir tiesiog viena didelė šeima." ,,Šis laikas tapo neįkainojama dovana man, kurią ilgai nešiosiuosi savo širdyje." ,,Dėkinga širdimi didžiuojuosi esanti Caritas organizacijos dalis."

Asyžiuje piligrimai aplankė Marijos Angelų bažnyčią ir joje esančią Porciunkulės koplyčią, meldėsi Ašarų koplyčioje.Čia šv. Pranciškus verkė dėl žmonių abejingumo Dievui, vis kartodamas: ,,Meilė nemylima". Karitiečiai apžiūrėjo ir Šv.Pranciškaus bažnyčią, kur ilsisi  šv.Pranciškaus palaikai. Asyžiuje taip pat aplankytos Šv. Klaros, Atsimainymo bažnyčios. Šioje bažnyčioje šv. Pranciškus atsisakė tėvo turto, visiškai atsiduodamas Dievui. Čia ilsisi šio tūkstantmečio šventojo Karolio Akučio palaikai. Piligrimai aplankė ir Šv. Damijono šventovę, kurioje šv. Pranciškus parašė garsiąją Saulės giesmę.

Visų Šventųjų vakarą  Caritas piligrimai dalyvavo Rožinio maldoje ir įspūdingoje Žiburių procesijoje prie Švč.Mergelės Marijos Angelų bažnyčios.

Piligrimystė Romoje prasidėjo nuo  Laterano Šv.Jono bažnyčios. Ši vieta ypač reikšminga šv.Pranciškaus biografijoje - čia  po garsiojo popiežiaus Inocento II mistinio sapno, kuriame popiežiui prisisapnavo Pranciškus, laikantis griūvančią Laterano bažnyčią, gavo pradžią Pranciškonų ordinas.

Vėlinių dieną aplankytos katakombos - požeminės senųjų krikščionių kapinės. Piligrimai ne tik dalyvavo ekskursijoje po Kaliksto katakombas, bet ir turėjo ypatingą patirtį: čia meldėsi už mirusius Šv. Mišiose. Romoje karitiečiai aplankė Šv. Pauliaus, Šv. Lauryno, Šv. Sebastijono, Karmelio Švč. Mergelės Marijos, Švč. Mergelės Marijos Didžiąją , Šv. Pranciškos Romietės, globojusios vargšus ir ligonius, bažnyčią, kur buvo palaiminti šios šventosios aliejumi. 

Šv. Pranciškaus pėdsakai atvedė Carito piligrimus  ir į Subiako vienuolyną,kurį popiežius Pijus II pavadino,,kregždės lizdu" - vienuolyno pastatas laikosi ant devynių arkų, pakibusių virš prarajos . Čia piligrimai meldėsi šv.Grotoje, kur jaunasis šv. Benediktas parašė garsiąją benediktinų regulą,,Melskis ir dirbk" (Ora et labora)  ir įkūrė pirmuosius vienuolynus. Šioje vietoje  keliaudamas buvo apsistojęs ir tuomet dar visai jaunas  šv. Pranciškus. Manoma, kad Subjako vienuolyne yra seniausias šventojo portretas.

Romoje  aplankytos ir garsios istorinės vietos: Trevi fontanas, Verano kapinės, Koliziejus, Venecijos aikštė,  Nacionalinė dailės galerija Barberini rūmuose, kur  saugomi garsių dailininkų paveikslai.Tarp jų ir Carito žmonėms ypatingą svarbą turintys Caravaggio ,,Šv. Pranciškaus meditacija" bei  Strozzi ,,Šv.Lauryno išmaldos dalijimas", primenantis, kad tikrasis Bažnyčios turtas yra žmonės, ypač vargstantys ir stokojantys.

Piligrimystės kulminacija karitiečiams tapo Popiežiaus audiencija ir palaiminimas Vatikane, Šv. Petro aikštėje, kur kartu su piligrimais iš įvairių pasaulio šalių Caritas darbuotojai ir koordinatoriai susibūrė į bendrą maldą ir susitikimą su popiežiumi Leonu XIV. Popiežiaus žodžiai ir buvimas visuotinės Bažnyčios bendruomenėje priminė, kad artimo meilė neturi sienų, o pagalbos, atjautos ir solidarumo reikia kiekvienam žmogui, nepaisant jo tautybės ar gyvenimo aplinkybių.

Paskutinę kelionės dieną piligrimai meldėsi Jeruzalės Šv. Kryžiaus bažnyčioje, kurioje saugomos šv. Elenos iš Jeruzalės parvežtos Jėzaus kančios relikvijos. Bazilika pastatyta imperatorienės Elenos rūmų komplekso – Sessorium-viduje. Beje, Caritas piligrimai taip pat gyveno šioje svarbioje krikščionybės istorijai vietoje-Domus Sessoriana viešbutyje.

Piligrimystė šv. Pranciškaus - vargstančių globėjo pėdomis buvo ne tik kelionė į istorines piligrimystės vietas, bet ir galimybė apmąstyti tikėjimo kelią, meilę artimui , tarnystę žmonėms ir taikos svarbą, priminimas kiekvienam Carito piligrimui apie jo pasiuntinybę- būti išganymo liudytoju ir taikos nešėju.